Nukentėjusiųjų transportavimas yra įprasta gelbėjimo ekstremaliomis situacijomis tarnybų (EMS) funkcija, todėl rinkoje siūloma įvairiausių šiam tikslui skirtų priemonių, pradedant 20 JAV dolerių vertės transportavimo paklodėmis ir baigiant kelis tūkstančius kainuojančiomis automatizuotomis neštuvų sistemomis. Atsižvelgiant į tai, jog su TCCC (taktine medicina) susiję kariniai mokymai atranda vis didesnį atgarsį civilinėse medicinos ir teisėsaugos bendruomenėse (McSwain NE, 1999), taktinės medicinos srityje išsivystė Taktinės pagalbos nukentėjusiems kritinėse situacijose (Tactical Emergency Casualty Care, TECC) kryptis. Ir TCCC, ir TECC koncepcijose pripažįstama, jog gali kilti poreikis išgabenti nukentėjusįjį iš „karštosios zonos“ arba „tiesioginės grėsmės zonos“ į saugesnę vietą. Nors kai kuriais atvejais nukentėjusieji gali judėti patys, tikėtina, kad kai kuriais atvejais juos turės iš incidento vietos išnešti ir gabenti gelbėtojai.

Taktinės pagalbos nukentėjusiems kritinėse situacijose komiteto paskelbtos TECC gairės ragina gelbėtojus „užkirsti kelią bet kokiai grėsmei gyvybei dėl papildomų sužalojimų“, o „reagavimo komandas – dėti maksimalias pastangas neutralizuoti kylančias grėsmes“ (Committee for Tactical Emergency Casualty Care, 2015). Daugeliui gelbėjimo tarnybų kyla klausimas: kaip būtų galima į gelbėjimo operacijas įtraukti kuo daugiau gelbėtojų, suvokiant, jog ekstremalios situacijos yra dinamiškos ir reikalauja nuolatinio grėsmių vertinimo? Ar esama metodų, leidžiančių taktiškai perkelti ir išgabenti nukentėjusiuosius?

Norint tai išsiaiškinti, buvo atliktas tyrimas, kurio metu grupės gelbėtojų, tarp kurių buvo Australijos policijos, Prancūzijos svetimšalių legiono ir Britų karinių pajėgų narių, paprašyta įvertinti trijų skirtingų gamintojų „taktinius neštuvus“ ir nustatyti jų tinkamumą TECC ir TCCC aplinkai. Tyrimo metu įvertinti keli aspektai:

1. galimybė lengvai išskleisti ir naudoti neštuvus;
2. galimybė gabenti nukentėjusįjį įvairiose vietovėse; ir
3. galimybė apsaugoti nukentėjusįjį ir sumažinti tikimybę gabenimo metu patirti papildomų sužalojimų.

Priemonės

Tyrimo metu įvertinti toliau nurodyti neštuvai:

1. Neštuvai „Sked“ (gamintoja – „SkedCo“), pripažinti pramonėje ir naudojami kaip standartiniai neštuvai daugelio tarnybų (svoris: 17 svarų / 7,7 kg).
2. Neštuvai „Foxtrot“ (gamintoja – TMS) – nedideli ir lengvi plastikiniai neštuvai (svoris: 4,8 svaro / 2,2 kg).
3. Neštuvai „XtractSR“ (gamintoja – TSG) – nedideli ir lengvi plastikiniai bei medžiaginiai neštuvai (svoris: 6 svarai / 2,9 kg).

Auditorijoje kiekvienas dalyvis buvo supažindintas su visų trijų neštuvų naudojimo instrukcija, skiriant maždaug tiek pat laiko įgusti naudoti kiekvienus neštuvus. Tyrimo dalyviams buvo skirta laiko auditorijoje pasipraktikuoti ir užduoti klausimus. Tuomet dalyviai išėjo į lauką ir išbandė visus trejus neštuvus naudojimo sąlygomis.

„Nukentėjusiojo“ vaidmenį atliko savanoris tyrimo dalyvis. Jis buvo paguldytas ant neštuvų, tempiamas 200 metrų ir tada dar 200 metrų nešamas. Tyrimo dalyviai veikė skubos sąlygomis, siekiant imituoti realias nukentėjusiųjų evakuacijos iš incidentų vietų sąlygas.
                                                     

1 įvertinimas – Neštuvų išskleidimas ir „nukentėjusiojo“ paguldymas

a) Prieita išvados, kad neštuvus „Xtract SR“ buvo lengviausiai išskleisti, o „nukentėjusįjį“ buvo galima greičiausiai paguldyti ant jų įvairiose situacijose. Šį rezultatą leido pasiekti neštuvų dydis, svorio ir nešėjų derinys.

b) „Nukentėjusiojo“ nuomone, jis saugiausiai jautėsi gabenamas „Xtract SR“.

c) Neštuvai „Sked“ pripažinti dideliais ir sudėtingais naudoti.

2 įvertinimas – „Nukentėjusiojo“ gabenimas – vilkimas (200 m) ir nešimas (200 m)

a) Naudojant neštuvus „Foxtrot“, gelbėtojai turėjo sustoti du kartus, nes „nukentėjusiojo“ padėtis ant neštuvų nebuvo stabili.

b) „Nukentėjusysis“ apie neštuvus „Sked“ pasakė: „kaklinė stuburo sritis nesijautė stabiliai tempimo metu. Smakras buvo prispaustas prie krūtinės, keliant galva buvo nukreipta žemyn“.

c) Visus neštuvus buvo lengva nešti, o „Xtract SR“ buvo lengva vilkti nenaudojant rankų; juos buvo lengva nešti priekyje einantiems gelbėtojams.

3 įvertinimas – „Nukentėjusiojo“ komfortas ir saugumas

a) „Nukentėjusysis nurodė neštuvuose „Xtract SR“ jautęsis „labai patogiai“.

b) Prieiga prie „nukentėjusiojo“ gydymo tikslais įvertinta taip: 86 proc. – „Xtract SR“ atveju, 4 proc. – 6 proc. „Foxtrot“ atveju, 57 proc. – „Sked“ atveju.

c) „Nukentėjusiojo“ teigimu, neštuvuose „Foxtrot“ jautėsi „labai nesaugiai“, jie „nekomfortiški“, sužalojimo vieta bei „nukentėjusysis“ nebuvo „apsaugoti“.

Santrauka

Tyrimo metu nustatyta, kad iš visų trijų vertintų neštuvų, „Xtract SR“ buvo greičiausia ir lengviausia naudoti, jie pripažinti patvariausiais. „Nukentėjusysis“ jautėsi patogiai ir saugiai. Du tyrimo dalyviai galėjo lengvai gabenti „nukentėjusįjį“ vilkdami. Nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo velkamas, ar nešamas, du tyrimo dalyviai galėjo tai daryti nenaudodami rankų, o tai leido stebėti situacijos saugumą.

Naudojant „Foxtrot“, „nukentėjusįjį“ turėjo tempti visi keturi tyrimo dalyviai, todėl „nukentėjusiojo“ padėties stabilumui iškilo grėsmė. „Nukentėjusysis“ jautėsi nepatogiai, nestabiliai ir neapsaugotas.

Neštuvų „Sked“ išskleidimo procedūra buvo sudėtinga; užtruko daug laiko išskleisti neštuvus ir paguldyti ant jų „nukentėjusįjį“. Jie gerai apsaugojo „nukentėjusįjį“ gabenimo metu, tačiau jo padėtis nebuvo visiškai stabili.